„The Ecologist“ straipsnis apie žvakėse slypinčius kancerogenus

Didžiosios Britanijos žurnalas „The Ecologist“, jau daugiau nei 40 metų rašantis įvairiomis aplinkosauginėmis temomis, 2008 metais išleido išsamų straipsnį apie žvakių keliamus pavojus sveikatai. Straipsnis yra paremtas duomenimis surinktais iš kelių studijų ir tyrimų atliktų įvairių mokslininkų visame pasaulyje. Straipsnio autorė Pat Thomas išryškino svarbiausius tyrimų aspektus ir suformulavo aiškias išvadas, su kuriomis kviečiu susipažinti ir Jus.

Originalų straipsnį galite rasti čia, o aš pateikiu jo vertimą.

KAS SLYPI UŽ ETIKETĖS: ŽVAKĖS

Ko gero niekas geriau nesimbolizuoja harmonijos nei žvakės liepsna, tačiau gali būti, jog šis šiltas švytėjimas slepia toksišką paslaptį – perspėja Pat Thomas.

Dauguma iš mūsų žino apie deginamų šalutinių naftos produktų žalą sveikatai  ne tik iš lauko šaltinių, kaip pvz. automobiliai, bet ir vidaus – kaip oro šildytuvai. Visgi mažai kas žino, kad reguliarus žvakių deginimas taip pat gali turėti neigiamą poveikį sveikatai – ypatingai deginant mažose, prastai vėdinamose patalpose.

JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) ir Amerikos plaučių asociacijos atlikti tyrimai parodė, kad žvakės išskiria bauginantį kiekį kancerogeninių kintamų organinių junginių (VOCs) tokių, kaip acetonas, acetaldehidas, benzenas, anglies disulfidas, anglies tetrachloridas, chlorbenzenas, anglies monoksidas (smalkės), kreozotas, ciklopentanas, etilbenzenas, formadehidas, fenolis, tetrachloretanas, toluolas, trichloretenas ir ksilolas.

Be to, kaip ir viskas, kas dega, žvakės skleidžia suodžius, kurie savo sudėtyje gali turėti toksiškų sunkiųjų metalų atsirandančių iš žvakės knato.

Knato tikslas – išlaikyti stabilią žvakės liepsną. Yra du knatų tipai: su šerdimi ir be šerdies.

Knatai be šerdies yra pagaminti iš supintų arba susuktų medžiagų (dažniausiai medvilnės) ir yra laikomi saugiausiais deginti. Knatai su šerdimi taip pat gaminami iš medvilnės, tačiau jų gijos būna apvyniotos aplink popierinį arba metalinį pagrindą, kuris geriau išlaiko knatą. Knatų su metaline šerdimi degimas yra aukštesnės temperatūros, kuri yra naudinga, kai žvakė pagaminta iš vaško tirpstančio tik itin karštoje liepsnoje. Švinas ir kadmis yra dažniausiai sutinkami metalai knatuose su šerdimi, tačiau cinkas ir alavas taip pat gali būti naudojami.

Degdama žvakė skleidžia suodžius sudarytus iš mikro dydžio dalelių, kurios yra pakankamai lengvos, kad išsilaikytų ore ilgą laiką, ir pakankamai mažos, kad lengvai nusėstų organizme vos įkvėptos.

Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) tyrimas parodė, kad didelio žvakių kiekio deginimas vienu metu gali sukelti stiprų oro užterštumą patalpose. Kvapnios žvakės skleidžia daugiau suodžių nei bekvapės.

Žvakių suodžių problema buvo pavaizduota 2000-ųjų metų Mičigano universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto tyrime. Tyrėjai išstudijavo platų asortimentą žvakių pagamintų JAV, Meksikoje ir Kinijoje. Jie apskaičiavo išskiriamo švino kiekį degant žvakėms bei kiekius likusius uždaros patalpos ore po vienos ir penkių valandų.

Rezultatai parodė, kad švino išskyrimas svyravo tarp 0.5 ir 327 mikrogramų (µg) per valandą. Po valandos žvakių degimo švino kiekis siekė 0.04-13.1 µg kubiniame metre (EPA agentūros nustatytas leistinas kiekis kubiniame metre yra 1,5 µg). Po 5 valandų kubiniame metre buvo 0.21-65.3 mikrogramų švino.

Šiek tiek vėliau, 2006 metais, Vokietijos Duisburg-Essen universiteto mokslininkas Stephanas Weberis atliko mikrodalelių tyrimus vienoje bažnyčioje 13 dienų laikotarpyje iki Kalėdų. Jo turima technika matavo iki 10 mikronų skersmens (PM10) dalelių bei iki 1 mikrono skersmens (PM1) dalelių koncentraciją*. Bažnyčia degino tiek žvakes, tiek smilkalus pamaldų metu. Weberis pastebėjo, kad abiejų rūšių dalelių padvigubėdavo, kai buvo uždegamos vien tik žvakės. Tuo tarpu, kai buvo naudojamos ir žvakės, ir smilkalai vienu metu, PM10 mikrodalelių koncentracija padidėdavo 7 kartus, o PM1 mikrodalelių – net 9 kartus.

Sveikatai žalingų dalelių koncentracija greitai sumažėdavo, kai žvakės buvo užgesinamos, tačiau vis dar išlikdavo ore 24 valandas po žvakių ir smilkalų naudojimo vienu metu.

Weberis padarė išvadą, kad netgi trumpas buvimas užterštoje patalpoje pamaldų metu gali būti kenksmingas kai kuriems žmonėms.

Dviem metais anksčiau Olandijos Maastrichto universiteto tyrėjai tai pat matavo kenksmingų dalelių koncentraciją bažnyčiose, kurios degina žvakes. Theo de Kok paskaičiavo, kad kai žvakės būdavo deginamos bažnyčioje 9 valandas, sveikatai žalingos dalelės ore suformuodavo 10 kartų didesnį laisvųjų radikalų kiekį nei jų randama judrioje gatvėje, kuria kasdien pravažiuoja 45 tūkst. automobilių. Tyrėjai taip pat užfiksavo 20 kartų Europos limitą viršijantį stambiųjų dalelių (PM10) kiekį.

Anot De Kok, žvakių skleidžiamos PM10 dydžio dalelės gali būti ypatingai pavojingos, kadangi sudedamosios žvakių dūmų dalys organizme greitai ir be vargo gamina laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia ląsteles.

Maždaug tuo pačiu metu Didžiosios Britanijos žurnalas „Proof!” (“Įrodymas!”) išspausdino savo atliktą tyrimą, kuriuo analizavo skirtingas žvakes įsigytas įvairiuose prekybos centruose Londone. Tyrėjai žvakių dūmuose ieškojo švino ir kadmio pėdsakų. 17% (arba 2 iš 10) žvakių turėjo susekamą kiekį kadmio, o maža dalis žvakių – švino (rastas mažesnis kiekis nei kituose tyrimuose). Pagal žurnalo analizę didžiausias švino ir kadmio kiekis buvo rastas kvapniose žvakėse pirktose prekybos centre „Boots“. Kitos kadmio savo sudėtyje turėjusios žvakės buvo įsigytos parduotuvėje „IKEA“. Tyrimas taip pat atskleidė, kad savo sudėtyje metalo turinčios žvakės buvo importuotos iš Kinijos, Lenkijos ir Vokietijos.

2003 metų balandį Vartojimo prekių saugumo komisija uždraudė importuoti ar pardavinėti žvakes su švino knatu Jungtinėse Valstijose. Kitos valstybės, įskaitant Didžiąją Britaniją, dar turi pasekti JAV pavyzdžiu. Deja, nėra jokio būdo atskirti metalo sudėtyje turintį knatą nuo saugaus knato, o žvakių etiketės neprivalo nurodyti, koks knatas naudojamas.

Visgi nepaisant to, koks knatas yra naudojamas žvakėje, žvakės degimo švarumas priklauso ir nuo kelių kitų faktorių, įskaitant vaško tipą, kvapus, dažus ir kokio ilgio yra knatas. Per ilgas knatas tvyksčios ir skleis daugiau suodžių, nei tinkamai patrumpintas knatas. Per didelės liepsnos dūmai skleis sveikatai žalingas daleles nepaisant to, iš ko bus pagamintas knatas.

Taukai ir kiti neapdoroti gyvūnų riebalai, kadaise plačiai naudoti žvakių gamyboje, dabar yra nepopulairūs. Vietoj jų šiandien žvakių gaminyojai dažniausiai renkasi parafiną, kuris yra gaminamas iš naftos likučių. Žvakių gamintojams ši žaliava yra pigi, su ja lengva dirbti, ji turi patrauklų skaidrumą ir lėtai dega. Stearino rūgštis (taukų ir augalinių riebalų mišinys) įprastai yra įdedama į parafino žvakes, kad padidintų vaško tirpimo temperatūrą ir degimo laiką.

Gelinio pagrindo vaškas, populiarus dėl kristalinio skaidrumo ir savybės gerai išlaikyti spalvą ir kvapą, yra paprasčiausias naftos aliejus paverstas į želė. Gelinis vaškas turi būti naudojamas tik indeliuose, kadangi yra labai minkštas. Tiek parafinas, tiek gelinis vaškas gamina nuodingus suodžius.

Tai yra pakankamai sudėtinga pagaminti žvakę naudojant eterinius alejus. Geros kokybės eteriniai aliejai yra labai brangūs ir todėl nėra tinkami naudoti masinei gamybai. Jie taip pat gali sunkiai derėti su vašku, kadangi yra nepastovesni ir trapesni nei sintetiniai kvapai.

Todėl gamintojai paprastai naudoja toksiškesnius sintetinius kvapus. Be to, nemažai žvakių yra gaminama naudojant ir sintetinius dažus. Dažų saugumas stipriai priklauso nuo dažų sudėties, bet dauguma sintetinių dažų išskirs nesaugių dalelių degimo metu.

Taigi pirkėjams yra praktiškai neįmanoma pasakyti, ar žvakės knatas turi metalinę šerdį, ar ne. Jums reikėtų vengti žvakių pagamintų tokiose šalyse kaip Kinija. Dauguma žvakių rinkoje neturi etikečių, kurios pasakytų, iš ko žvakė pagaminta ar kur pagaminta. Vos kelios žvakės suteiks informaciją apie naudojamus kvapus ar knatus (nors tai ir neprivaloma). Aišku viena – įstatimiškas reikalavimas tikslesniam  žvakių sudėties žymėjimui padėtų vartotojams pasirinkti kokybiškesnę ir mažiau kenksmingą žvakę.

 

Ką slepia žvakės?

Žvakės savo sudėtyje slepia sudėtingą mišinį nematomų ir nepažymimų ingredientų, kurie teršia orą:

Švinas

Netgi labai maži švino kiekiai gali neigiamai paveikti centrinę nervų sistemą, širdį, raudonąsias kraujo ląsteles ir inkstus. Nuolatinis buvimas švino dalelių pilnoje patalpoje yra siejamas su endokrininės sistemos ir vaisingumo problemomis suaugusiems ir elgesio sutrikimais bei sumažėjusiu intelekto lygiu vaikams.

 Kadmis

Įkvėptas kadmis yra itin kancerogeniškas. Per didelis kadmio kiekis gali tapti geltonų dantų, sausos odos, chroniško bronchito ir nuovargio priežastimi. Kadmis yra toksiškas kepenims, inkstams, kaulams ir sėklidėms, o taip pat gali tapti ardomąja jėga imuninei, hormoninei bei širdies ir kraujagyslių sistemoms.

Kvapai

Sintetiniai kvapai savo sudėtyje turi toksinų galinčių sukelti vėžį, apsigimimus ir centrinės nervų sistemos sutrikimus. Taipogi gali atsirasti tokie padariniai, kaip astma, alergijos ir odos problemos.

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH)

Kai nepastovios cheminės medžiagos yra deginamos, jos išskiria policiklinius aromatinius angliavandenilius (APH), kurie gali būti absorbuoti per odą arba įkvėpti taip sukeliant odos, akių ir kvėpavimo sudirginimus, pykinimą ir galvos skausmus. Ilgalaikis PAH veikimas gali sukelti vėžį, pakenkti centrinei ir periferinei nervų sistemai, išbalansuoti hormonų sistemą.

Sveikatai žalingos dalelės

Mikroskopinio dydžio dalelės (10 mikronų skersmens ar mažesnės) yra lengvai ir giliai įkvėpiamos į plaučius ir taip gali pakenkti širdžiai, plaučiams ir arterijoms, taip pat sukelti kvėpavimo sutrikimus ir alergijas. Ilgame laikotarpyje išauga mirties nuo širdies ligų rizika.

 

Šis straipsnis pasirodė „The Ecologist“ žurnale 2008 m. vasario mėn.

 

* EPA: Dalelės iki 10 mikronų skersmens (PM10) kelia pavojų sveikatai, nes įkvėptos jos kaupiasi kvėpavimo sistemoje.  Dalelės mažesnės nei 2.5 mikronų skersmens (PM2.5) yra laikomos itin smulkiomis ir todėl keliančiomis didžiausią pavojų sveikatai. Dėl jų mažo dydžio, jos gali prasiskverbti ir „nusėsti“ dar giliau plaučiuose.  

EPA. „PM10 NAAQS Implementation“. http://www.epa.gov/ttnnaaqs/pm/pm10_index.html

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *